Reikia prisipažinti (ir svarbiausia sau pačiai pripažinti), kad kurį laiką buvau pametus save. Išsibarsčius, paskendus nežinojimuose ir abejojimuose. Pamiršus savo norus, tikslus ir džiaugsmus. Truputėlį per daug susikoncentravus į kitus žmones, į jų keliamas trag(ikom)edijas. Per daug laiko atidavus darbui (nes nebesinorėjo grįžti namo).
Žinau žinau, mano gyvenimas priklauso tik nuo manęs. Niekas negali padaryti manęs nelaimingos, jeigu to neleisiu. Matyt leidau per daug. Nebenoriu.
O šiąnakt mane užplūdo kažkokia teigiama energija. Atrodo, kad prisiminiau, kokia buvau ir kokia noriu būti. Ir rytais jau daug šviesiau.
Kaip dabar norėtųsi švarios pradžios.
Ar čia kartais ne tokios abejonės?
AtsakytiPanaikintihttp://1.bp.blogspot.com/-mWL0Xbm_RLI/TymOUGCCjGI/AAAAAAAACmc/me_KeKhLJ3I/s400/tumblr_l8xsxx2ehr1qz6pgvo1_500.jpg
Šiaip ar taip, smagu matyti, kad vėl parašei. Aš esu įkyruolis komentatorius, nes tu moki rašyti ir pozityviai dvelkia čia visad viskas, todėl aš skatinu tai skleisti piktybiškai : )
Ačiū, Dovile. Toks pozityvus "įkyruolis komentatorius" visada įkvepia. Ir aišku pozityviai nuteikia :)
PanaikintiO dėl abejonių.. taip, yra ir tokių. Dar labai dominuoja šitos: http://25.media.tumblr.com/tumblr_ll0e05nyc71qzqoezo1_500.png
Bet gyveni žmogus ir mokaisi :)