Rudenėjant

Atėjus rudeniui, sugrįžtam prie kompiuterių, šiltų pledų ir arbatos puodelių. Sugrįžta noras jaukiai įsitaisyti ir pasidžiaugti, pasidalinti..

(Praėjusios) Savaitės pasidžiaugimai #4

1. Domanto Razausko albumo ir knygos pristatymas penktadienį buvo totalus gėris. Kosmosas. Tokie vakarai pažadina iš žiemos miego ir oj, kaip labai norisi gyventi. 

2. "Mėtinis" nagų lakas praskaidrina dieną. Norisi ledų, saldainių ir mėtinės ice latte. Daug.

3. Sodininkystės džiaugsmai neaplenkė ir manęs. Šiemet balkone tikiuosi užsiauginti ne tik svogūnų laiškų, bet ir bazilikų, ir vynuoginių pomidorų. Aš tikiu, kad man pavyks. Aš tikiu, kad mano katinas supras, kaip tai man svarbu :) 

4. Senų nuotraukų atradimas = daug daug juoko. 

5. Vaikščiojimas basomis po žolę - mmm, koks geras jausmas. 

6. Reikia pripažinti, kad dėl visko kaltas pavasaris. Ir atostogų kvapas. Neįmanoma nesidžiaugti.

O šiandien va toks jausmas dirbant: 

Panorėjimas

Mano mažas noras mažų darbelių ir pasiryžimų registravimui. 

Visa kita telpa Microsoft Office Outlooke. Ten galima rašyti sau Task'us, o tada padarytus išbraukti (pati smagiausia dalis)! O nepadarytus jis netgi primena! Gudrus daiktas.. Man tai mėnesio atradimas. Kai milijonas lapelių ir darbo knyga nebepadeda, tenka pasikinkyti technologijas :)

Bet šiandien penktadienis ir man nebe task'ai galvoj. Tik saulė, pasivaikščiojimai, dviratis!, šašlykiukai.. Mmm, savaitgalis jau tuoj!

Atsikvėpimas

Darbas žmogų puošia. Pastaruoju metu puošiuosi kaip išmanydama! 

Reikia pasidžiaugti, kad stogas dar lyg ir niekur toli nenuvažiavo. Darbų ir popierių kalnai ant stalo po truputį mažėja. Ant širdies lengvėja. Akyse šviesėja. Po mėnesio suplanuota kelionė, po to dar viena.. O oras labai labai kvepia atostogomis. Kaip labai aš myliu pavasarį!

Namai

Ir nesvarbu, kad visi daiktai dėžėse ir dar nežinau, kur reikės juos dėti. O miegoti kol kas reikia ant sulūžusios sofos. 

Viskas bus gerai.

Sustojimai

Ne kartą teko įsitikinti vienu dalyku: kai labai stipriai įsibėgėji ir nebesugebi sustoti, kas nors tave vis tiek būtinai sustabdo. Va taip ir atsitiko. Guliu lovoj su temperatūra, varvančia nosim ir visais kitais peršalimo džiaugsmais. Žinoma, viskas pačiu netinkamiausiu laiku, kai ant nosies milijonas darbų, draugai emigrantai atvažiavę į svečius, dar tik pusė daiktų supakuota, o kraustymasis jau tuoj tuoj ir t.t. ir t.t. 

BET. Pasirodo, kad pasaulis nesugriuvo :)  Mano brangiausieji gali labai daug dalykų padaryti už mane. Kolegos gali mane pavaduoti. Aš pagaliau galiu prisėsti prie savo našlaičio blogo. Prisiminti, kad reikia džiaugtis kiekviena diena, o ne lėkti ir po to nebesuprasti, kas buvo vakar, o kas užvakar. Dabar galiu be sąžinės graužaties gulėti lovoj, gerti aviečių arbatą ir nekišti nosies į tą baisų šaltį, kuris pro langą labai gražiai atorodo. Truputėlis ramybės ir poilsio dar niekam nepakenkė. Tikiuosi, kad tik truputėlis. Aš planuoju labai labai greitai pasveikti!

(foto iš čia)

Pavasaris

Šiandien džiaugiuos ant mano stalo pražydusiais narcizais. O jau labai greitai su visu stalu, narcizais ir dar milijonu daiktų daiktelių kraustysiuos į kitą butą. Ir neramu kažko, ir labai džiugu. Matyt nekantrauju :)

Panašu, kad šie metai bus pokyčių metai.